kauluotas

kaulúotas, -a adj. (1) K, káuluotas (1) KI195 su daugeliu kaulų; liesas, prakaulis: Pūkiai, žuvys, káuluoti J. Platus kauluotas veidas vėl buvo paniuręs V.Kudir. Jo veidas buvo kauluotas ir sulysęs rš. Kauluotieji jos pirštai labai neramūs: nuolat juda ir dreba I.Simon. Jis taip bijojo mirties, tos senos, kauluotos, su dalgiu giltinės rš. Žaizdos buvo rankose ir kojose, tai yra ant vietų gyslotų ir káuluotų DP176.